Dvi pagrindinės pastatų fasadų šiltinimui naudojamos medžiagos – putų polistirolas ir mineralinė vata. Putų polistirolas kitaip dar vadinamas polistirenu ir žymimas EPS. Mineralinė vata dažnai vadinama akmens vata. Abiejų medžiagų šiluminės varžos koeficientai yra panašūs. Taigi, šių medžiagų vienodo storio termoizoliacinių plokščių energijos sąnaudų ekonomija beveik tokia pati. Kitos šių medžiagų savybės skiriasi.
Putų polistirolas. Pagrindinės savybės
Putų polistirolas – labai lengva medžiaga su puikiomis mechaninėmis savybėmis (atsparumas plėšimui – maždaug 80 kPa, atsparumas suspaudimui – maždaug 130 kPa).
Putų polistirolas nesugeria drėgmės ir nepraranda savo termoizoliacinių savybių net ir pastoviai veikiamas vandens.
Vandens garų perdavimo koeficientas gana žemas – maždaug 12x10–6 g/(mhPa), bet retkarčiais putų polistirolo sluoksnyje atsirandanti vandens garų kondensacija rimtesnių problemų nesukelia. Beje, polistirolo vandens garų pralaidumas nenusileidžia, o daugeliu atvejų lenkia, pagrindinių statybinių medžiagų, kurios sudaro tą pačią apšildomą sieną, analogiškus rodiklius.
Putų polistirole nėra jokių sveikatai kenksmingų medžiagų.
Garso izoliacinės savybės nėra išskirtinai aukštos.
Putų polistirolas pažeidžiamas aukštesnėje kaip +80 °C temperatūroje, o taip pat yra neatsparus daugeliui organinių tirpiklių.
Fasadų šiltinimo sistemose galima naudoti putų polistirolą, kuris atitinka EN 13163:2004 standarto reikalavimus CS(10)70 arba CS(10)80 (70 arba 80 kPa jėga spaudžiamo putų polistirolo deformacija neviršija 10 %).
Medžiagos gamintojas papildomai turi pateikti patvirtinimą, kad medžiaga yra nedegi ir savaime gęstanti bei išlaikanti stabilius gabaritus. Iš išlaikytų blokų (įprastai 6–8 savaites) išpjautos putų polistirolo plokštės turi išlikti plokščios ir nekeisti savo gabaritų.
Leidžiama naudoti ne didesnes kaip 120x60 cm plokštes.
Šiuo metu rinkoje siūlomos baltos, taškuotos arba grafito (pilkos) spalvos EPS plokštės. Šios plokštės skiriasi ne tik savo spalva, bet ir šilumos laidumo koeficientu – pilkojo šiluminės savybės apie 20 % geresnės nei baltojo polistirolo. Nuomonė apie mažesnį pilkos spalvos plokščių sukibimą su klijuojamaisiais mišiniais nepagrįsta – plokščių spalva neturi jokios įtakos plokščių sukibimui.
Be įprasto EPS polistirolo naudojamas ir ekstrūdinis polistirolas (XPS). Jis atsparesnis mechaniniams pažeidimams, smūgiams, atsparesnis mikroorganizmams, drėgmei, gruntiniam ir lietaus vandeniui. Naudojamas cokoliams, rūsiams, pamatams arba visuomeninės paskirties pastatų galinėms sienoms, kampams ir vietoms prie laiptinių apšiltinti. Individualioje statyboje jo panaudojimo būtinybė abejotina.
Daugiau: Šiltinimo sistemoms reikalingos medžiagos ir darbų aprašymas.
Pagrindinės mineralinės vatos savybės
Mineralinė vata yra atspari aukštai temperatūrai. Vatos pluoštas gaminamas iš natūralaus lydytis pradėjusio akmens, kuris dvi valandas veikiamas aukštesne kaip 1000 °C temperatūra. Mineralinė vata yra priskiriama prie nedegių ir nesprogių medžiagų, taip pat atspari daugeliui cheminių medžiagų. Vandens garų perdavimo koeficientas yra ypač aukštas – maždaug 480x10–6 g/(mhPa).
Mineralinė vata gerai atstumia vandenį ir jo neįgeria. Veikiant slėgiui, vanduo gali būti įstumtas į plokštes, bet drėgnos akmens vatos plokštės greitai džiūsta.
Mineralinės vatos plokštės yra gana sunkios, minkštos ir palyginti nestiprios. 40 kPa jėga sukelia maždaug 10 % deformaciją. Labiau deformacijai pasiduodanti vata fasadų šiltinimui negali būti naudojama.
Šių plokščių pluoštinė struktūra užtikrina puikią garso izoliaciją.
Fasadų šiltinimo sistemose gali būti naudojamos dviejų tipų vatos plokštės. Pirmosios – su netvarkinga pluošto struktūra (tankis nuo 120 iki 160 kg/m3, atsparumas plokštės paviršiui statmenam lūžiui >10 kPa), o jų gabaritai 50–60 cm x 100–120 cm. Antrosios – tai plokštės su lygiagrečiai ir statmenai plokštės paviršiui išsidėstyta sluoksniuoto pluošto struktūra (tankis nuo 80 iki 120 kg/m3). Dėl pailgos formos (standartiniai matmenys 20x120 cm) šios plokštės dažnai vadinamos juostinėmis plokštėmis.
Savybės / termoizoliacinė medžiaga | Fasadinis putų polisirolas | Mineralinė vata |
Vidutinis šilumos laidumo koeficientas, λᴅ W/(mK) | 0,039–0,040 (įprastas EPS) | 0,035 (Paroc LINIO 10) |
0,032–0,033 (pilkas EPS) | 0,037 (Paroc LINIO 15) | |
0,033 (ekstrūdinis XPS) | ||
Vandens garų perdavimo koeficientas, g/(mhPa) | 12x10–6 | 480x10–6 |
Jėga, kuria spaudžiama medžiaga, deformuojama ne daugiau 10 %, kPa | 70 ar 80 | 40 |
Tinkamumas mechaniniam apdorojimui (pjovimui, lankstymui,gręžimui) | labai geras | geras |
Tinkamumas paviršiaus lyginimui šlifuojant | labai geras | ribotas |
Priešgaisrinė klasifikacija | neperduodanti ugnies | nedegi / nesprogi |
Atsparumas natūraliam dėvėjimuisi | ribotas | geras |
Atsparumas mikroorganizmams | geras | labai geras |
Leistinas montavimo aukštis statybŲ aikštelėse | keletas aukštų | neribojama |
Atsparumas organiniams tirpikliams | neatspari | visiškai atspari |
1 m2 10 cm storio termoizoliacinės plokštės svoris (su klijų ir mineralinio tinko sluoksniu) (kg) | maždaug 15 | maždaug 30 |
Paviršiaus padengimui tinkamas tinkas | mineralinis tinkas | mineralinis tinkas |
silikatinis tinkas | silikatinis tinkas | |
silikoninis tinkas | silikoninis tinkas | |
silikatinis-silikoninis tinkas | silikatinis-silikoninis tinkas | |
akrilinis tinkas |
Išvados
Mineralinė vata stabdo ugnies plitimą. Ši savybė ypač svarbi apšiltinant aukštus pastatus, specialiosios paskirties pastatus (ligonines, mokyklas, pramogų centrus ir kitas viešąsias patalpas), degių medžiagų saugyklas. Mineralinė vata naudojama ir didelės drėgmės pastatuose (viešojo maitinimo virtuvėse, skalbyklose, vandens valymo įrenginiuose, automobilių plovyklose, viešosiose pirtyse ir kt.). Mineralinė vata yra geras triukšmo izoliatorius – tinka esant aukštam triukšmo lygiui. Vatos plokštės yra lanksčios, todėl nepakeičiamos pastatams su lenktomis sienomis.
Fasadų šiltinimas putų polistirolu tinka naujų pastatų šiluminei izoliacijai ar apšiltinant senos statybos daugiabučius bei individualius namus. Vienas esminių polistirolo privalumų – kaina: mineralinė vata yra kur kas brangesnė nei putų polistirolas. Fasado apdailos kaina. Papildomų medžiagų ir darbų kaina. Polistirolas yra beveik 10 kartų lengvesnis už vatą, patogus transportuoti ir sandėliuoti. Mechaniniai putų polistirolo tvirtinimo darbai yra pigesni, nes tvirtinti galima tik plastikiniais fiksatoriais (akmens vatai tvirtinti būtina naudoti inkarus su metaliniais kaiščiais). Polistirolo plokštes žymiai paprasčiau apdoroti, jas lengva pjaustyti ir formuoti. Dėl šių priežasčių išlaidos vatos sistemų įrengimui yra maždaug 20–30 % didesnės. Nors mineralinės vatos priešgaisrinės savybės yra geresnės, bet Vokietijoje per visą laiką, kai polistirolas naudojamas fasadų šiltinimui, neužfiksuotas nė vienas ugnies persidavimo per šiltinimo sistemą atvejis. Polistirolas lengvas ir mažai apkrauna sieną. Retkarčiais putų polistirolo sluoksnyje atsirandanti vandens garų kondensacija reikšmingų padarinių nesukelia.
Mineralinę vatą ir polistirolą galite įsigyti visose mūsų parduotuvėse. Internetu neparduodame.
Iškilus neaiškumams, parašykite arba kreipkitės į mūsų vadybininkus – šios srities specialistus. Fasadų šiltinimo ir apdailos konsultacijos. Konsultacijos nemokamos.